Taisyklės

Ginklai:

Lietuvos klubuose kovojama su špaga ir kardu. Kitose šalyse šiame sporte populiarūs visis trys ginklai: špaga, rapyra ir kardas.

Špaga yra sunkiausias iš trijų ginklų. Ji turi palyginus tvirtą tribriaunę geležtę ir didelę apvalią gardą, kuri suteikia daug didesnę riešo apsaugą negu rapyros garda.

Špaga buvo sukurta vėlyvajame XIX amžiuje prancūzų fechtuotojų, kurie norėjo kovoti su sportiniu ginklu, kurio taisyklės būtų artimesnės realiai kovai. Kaip ir rapyra, špaga yra duriamasis ginklas. Siekiant gauti tašką, fechtuotojas turi smaigaliu durti į priešininką. Tačiau kovojant špaga, nėra rapyros dirbtinų taisyklių, kad galima durti tik į tam tikrą kūno vietą. Kovojant špaga galima durti į bet kurią priešininko kūno dalį ir tašką gauna tas fechtuotojas, kuris greičiau atliko dūrį. Jei abu fechtuotojai duria vienu metu, užskaitomas „dublis“ ir abu kovotojai gauna po tašką.

Norint, kad fechtavimo taškų skaičiavimo aparatas užfiksuotų dūrį, ginklo smaigalio viduje esanti spyruoklė turi būti suspausta nuo 2 iki 10 milisekundžių, o dūris turi būti atliekamas mažiausiai 750 gramų jėga.

Rapyra yra lengvas ginklas su lanksčia keturbriaune geležte, dūris atliekamas smaigaliu. Elektrinės rapyros, naudojamos šiuolaikiniame sportiniame fechtavimesi, geležtės viršuje turi smaigalį, kuriam susispaudus (smaigalio viduje yra spyruoklė), fiksuojamas dūris.

Leistina durti fechtuotojo kūno vieta nuo pečių iki kirkšnių iš priekio ir nugaros. Neleidžiama taikyti į rankas, kaklo sritį, galvą ir kojas. Kovotojas rapyra turi turėti liemenę su įaustais metaliniais siūlais, kuri dengia leistina durti vietą, kadangi tik dūris į liemenę bus užfiksuotas taškų skaičiavimo aparato.

Kardas pagal svorį ir ilgį yra panašus į rapyrą, tačiau su kardu galima ne tik durti, tačiau ir kirsti su geležte.

Leistina durti/kirsti kardu kūno dalis yra nuo klubų iki viršugalvio. Fechtuotojo kardu pagrindinė apranga – liemenė su įaustais metaliniais siūlais dengianti leistiną durti vietą. Tik dūris į ją, į kaukę ir liemenę yra fiksuojamas taškų skaičiavimo aparato.

Fechtavimosi etiketas:

Fechtavimo taisyklėse rašoma – pagerbti priešininką, teisėją ir žiūrovus prieš kovą ir po kovos yra būtina. Po kovos taip pat priešininkui paduodama neginkluota ranka ir padėkojama.

Kiekviena kova treniruotėse ir varžybose pradedama ir baigiama priešininko pagerbimu su ginklu. Pirmasis pagerbimas reiškia, jos fechtuotojas yra pasiruošęs kovoti kaip įmanoma geriau pagal fechtavimo taisykles, gerbti priešininką ir teisėją. Pagerbimas po kovos prie kovos pradžios linijos varžovo, teisėjo ir žiūrovų ginklu pažymi kovos baigtį, kai jau yra saugu nusiimti kaukę ir paduoti neginkluotą ranką priešininkui. Rankos padavimas tai kovotojų lygiateisiškumo išraiška, nepaisant to, ar fechtuotojas laimėjo ar pralaimėjo, jis padėkoja priešininkui už kovą ir taip pat gali pagirti priešininką už tam tikrus kovos momentus.

Atsisakymas pagerbti priešininką yra baudžiamas pagal taisykles diskvalifikavimu iš varžybų.